Išorinių sienų atraminiai skersiniai yra pagaminti iš didelio atsparumo plieno, kurio tempimo riba didesnė nei 350 N/mm2. Profiliai yra karštai cinkuoti mažiausiai 275 g/m2. Cinkavimo pakanka plieno profiliams apsaugoti nuo korozijos visam pastato egzistavimo laikui.

Druskos, kurios dėl aplinkos poveikio susidaro cinko paviršiuje, yra tirpios vandenyje. Lauke druskos nuplaunamos per kiekvieną lietų, o viduje lieka paviršiuje. Iš pradžių dėl aplinkos poveikio tiek viduje, tiek lauke esančio karštai cinkuoto plieno korozijos greitis vienodas. Po metų korozijos procesas viduje beveik visiškai sustoja. Bandymai, kuriuos British Steel atliko Anglijoje, rodo, kad cinko viduje per metus apie 0,1 g/m2. British Steel atitinkamai ištyrė ir plieninių sijų perdenginius (virš žemės grunto) be plastikinės folijos ant žemės ir net tokiu būdu juos naudojant užtenka 275 g/m, kad atsparumas būtų užtikrintas apie 100 metų.

 

Konstrukcijų principai

Kiekvienai sienos funkcijai atlikti yra skirtas tam tikros medžiagos sluoksnis. Todėl svarbu, kad siena būtų sukonstruota tinkamu būdu. Jei kuris nors sienos sluoksnis neatlieka savo funkcijos, faktiškai joks kitas sluoksnis negali kompensuoti panaudotos netinkamos medžiagos ir/arba blogo atlikimo.

1. Išorinis fasado padengimas  - apsauga nuo lietaus. Išorinės sienos apsauga nuo lietaus gali būti iš bet kokios fasadams skirtos medžiagos, pvz., plytų, tinko, medžio panelių, skardos, akmens ir stiklo.

2. Ventiliuojamas oro tarpas. Tuo atveju, jeigu vanduo prasisunkia per fasado sluoksnį. Kad iš išorės patenkantis vanduo nepažeistų sienos, reikalingas mažiausiai 40 mm pločio oro tarpas. Per tą tarpą vanduo bus nuvedamas nuo sienos prie langų, durų, perdenginių pakraščių ir t.t.

3. Apsauga nuo vėjo. Geras sprendimas yra naudoti išorinę gipso plokštę. Kita galimybė - naudoti popieriumi padengtą mineralinės vatos plokštę su pakankamai mažu oro pralaidumu.

4. Plieninis karkasas. Skersiniai ir įtvarai su įkarpomis parenkami tokių išmatavimų, kad atitiktų izoliavimo storumo reikalavimus ir kurių skardos storumas būtų tinkamas pagal statikos apskaičiavimų reikalavimus. Atkreipkite dėmesį, kad plieninių skersinių nepritvirtinus prie gipso plokštės iš išorės, maksimali apkrova sumažėja maždaug 50%. Išorinė užkarpa gali būti sunerta horizontaliomis skardos juostomis BA 100, atstumas tarp centrų apie 600-800 mm, arba kitomis plokštinėmis medžiagomis, bet ne gipsu. Skardos juostos turi būti įtvirtintos kiekvienos sienos gale, pvz., du kraštinius skersinius, esančius skardos juostos aukštyje, sujungiant įtvaru.

5. Šilumos izoliavimas. Norint efektyviai taupyti šilumą, reikia labai gerai izoliuoti sienas. Galima izoliuoti mineraline vata nuo 100 iki 300 mm. Svarbu, kad visos sienos tuštumos būtų visiškai užpildytos izoliacija. Ypač svarbu, kad izoliacija gerai prisispaustų prie plieninių profilių. Jei atstumas tarp skersinių centrų 600 mm, tinkamas mineralinės vatos izoliacijos storis yra 605 mm. Patikrinkite, ar izoliacija prisispaudusi prie užkarpų tvirtinimų, ypač tai svarbu šiltojoje sienos pusėje.

6. Padengimas iš vidaus ir hidroizoliacija. Rekomenduojame du sluoksnius gipso, kai siena pastatyta ištisai iš plieninių skersinių. Tokiu būdu galima hidroizoliaciją dėti tarp gipso plokščių, tuo pačiu siena bus atsparesnė ugniai ir mažiau pralaidi garsui, šiltesnė, o hidroizoliacija bus sandaresnė. Jei vidinėje sienos pusėje yra tik vienas gipso sluoksnis, hidroizoliacija tvirtinama klijų taškeliais, 3M 08080, Aerosol Auto Adh esive arba Spray 80. Nežymūs hidroizoliacijos įtrūkimai rimtai pablogina jos funkcionavimą. Geras būdas apsaugoti plastiko plėvelei yra įstatyti ją mažiausiai 45 mm gylyje į sieną, kad ji nebūtų įplėšta montuojant elektros laidus ir rozetes. Grebėstavimas iš vidaus su plieniniais R Z tipo profiliais išspręstų šią problemą.